LT Santos istorija

Sveiki, Viktorija čia. Tik norėjau paminėti keletą smulkmenų, kurios nutiko paleidus šią svetainę, prieš jums skaitant Santos istoriją.

Rogeris susisiekė su mano vyru su žinute „Labas drauge, laimingų Naujųjų metų“, po to „Por que abla y publica muy mal de mi persona tu esposa que mal echo contra ustedes y su familia.“, išverčiau su „Google Translate“ (jei mokate ispanų kalbą ir aš neteisingai supratau, praneškite man!), kiek aš suprantu, kad tai reiškia: „Kadangi tavo žmona taip blogai apie mane viešai kalba, kokį blogį ji tau ir tavo šeimai atnešė“ – atseit „blogą karmą“? Už tai, kad šnekėjau "blogai" apie šią "Dievo dovaną žmonijai"?... Na, jei apie ką nors sakyti tiesą yra blogai, tai gal tas kas nors daro kažką blogo :) Be to, juokinga, kad jis rašė mano vyrui, o ne man. Bet tai manęs nestebina, nes „juk ne moterys atsakingos už save, o jų vyrai“, tiesa? :).

Mes taip pat gavome įdomių įžvalgų iš vyrų iš Pietų Amerikos. Atrodo, kad Peru kultūroje miegojimas su baltaode moterimi laikomas statuso pakilimu, net jei jis vyksta be moters sutikimo. Be to, žmonės ten linkę manyti, kad vakarietės iš tiesų yra ištvirkusios ir nori „to“ (tai gana gerai iliustruoja Santos istorija). Labai norėjau galvoti, kad tai tik vieno žmogaus beprotiškas kultas, bet, deja, yra tendencijų, kurios neapsiriboja vienu žmogumi, todėl raginu būti itin atsargioms, jei esate moteris, kuri svarsto apie šamanišką dietą Peru. (ypač jei keliausit viena). Moterims labai rekomenduoju perskaityti šį straipsnį, kad išmoktumėte pastebėti raudonas vėliavas: https://chacruna.net/community/ayahuasca-community-guide-for-the-awareness-of-sexual-abuse/

Santos istorija:

Mano istorija su šiuo maestro prasidėjo 2022 m. vasarą. Man tai buvo laikas, kai nusprendžiau, kad noriu visiškai atsiduoti tam, kad tapčiau Ayahuasca gyduole, jaučiausi taip susijus su šiuo keliu ir mačiau jame tiek daug didybės. . Nors mano kelias niekada nebuvo lengvas, aš susidūriau su daugybe tamsių situacijų, bet niekada nebuvo nieko panašaus į šią su Mukanranko. Anksčiau dirbau su keletu skirtingų šamanų ir medicinos tradicijų iš Kolumbijos, Peru, Brazilijos, Ispanijos, Estijos.

Kalbėjausi su savo „draugu“ apie norą eiti Medicinos keliu ir jis pasiūlė susitikti su Rogeriu – jo žodžiais tariant, absoliučiu geriausiu Maestro. Šis vaikinas jau buvo laikęsis kelių šamaniškų dietų su šiuo šamanu ir pažinojo jį keletą metų, todėl tikėjau, kad tai tikrai ženklas, nes tuo metu ieškojau mokytojo.

Netrukus atsidūriau Rogerio studentų ceremonijose Eurpoje. Pats maestro turėjo problemų dėl skrydžių, todėl negalėjo atvykti. Aš vistiek buvau labai laiminga, nes taip pat norėjau tapti jo mokine, todėl man buvo įdomu pamatyti, kaip jie dirba. Didžiulei nuostabai, per pirmąją ceremoniją aš nepatyriau visiškai nieko ir man tai nebuvo įprasta, nes esu labai jautri medicinai. Tą vakarą jaučiau nepasitikėjimą, bet dėl ​​visko kaltinau savo vidines problemas, baimes ir pan. Kita naktis buvo labai galinga ir man patiko matyti studentų darbą, jie atrodė tokie profesionalūs, tokie tyri, taip atsidavę, jie taip gražiai dainavo. Visi jie atrodė tokie sąžiningi, bet tuo pat metu aš taip pat jaučiau, kad jie atrodė…. tušti. Bet aš nustūmiau šį jausmą ir įtikinau save, kad jie turi būti tokie, kad galėtų atlikti tokį sunkų dvasinį darbą. Buvau beveik jų užhipnotizuota, taip norėjau prie jų prisijungti!

Po kelių savaičių išvykau į kitą Europos šalį susitikti su pačiu Maestro ir pretenduoti į mokinius. Žinojau, kad turiu atiduoti didžiąją dalį savo gyvenimo, finansų ir beveik visko, kad eičiau šiuo keliu, ir buvau visiškai pasiruošusi tai padaryti! Tą akimirką, kai sutikau Maestro, patyriau tiek daug painių emocijų ir pojūčių. Maždaug valandą buvau panikos priepuolio būsenoje ir tai tikrai nėra man įprasta. Maniau, kad visą mano „tamsą“ sukėlė šio šamano šviesa, todėl džiaugiausi šiais pojūčiais. Maniau, kad tai geras ženklas (Dieve, ką aš galvojau!).

Tada studentai išvertė Maestro mano norą tapti studentu, jis pasakė, kad pažiūrės, ar man tinkamas toks kelias ateinančioje ceremonijoje. Aš taip susijaudinau! Ceremonija buvo ypatinga, vizijos stiprios, jaučiausi tokia priimta ir pamatyta. Maestro atėjo pas mane ir ilgai dainavo labai ypatingą dainą, ir aš jaučiausi tokia palaiminta. Galėjau jausti, kaip jis mato visą mano gyvenimą per vizijas ir kaip jis saugo mane nuo visų tamsių jėgų, su kuriomis susidūriau ankstesnėse ceremonijose su kitais šamanais. Kitą rytą jo mokiniai atėjo pas mane ir pasveikino mane į šeimą. Man pavyko! Aš buvau tokia laiminga. Aš mokėjau šiek tiek ispaniškai, todėl Rochė atėjo pas mane ir daug kalbėjo – kokia aš ypatinga, koks ypatingas mano kelias, kokia ypatinga jo apsauga ir kad mokydamasi su juo galėsiu keliauti po pasaulį ir gydyti daug žmonių. Jis išvardijo visas šalis, į kurias keliauja, kaip kalbasi su šalių vyriausybėmis, kad būtų įteisinta Ayahuasca ir kt. Tada apie vyriškojo ir moteriško prado sąjungos svarbą. Klausiau su susidomėjimu. Mačiau jame dvasinį brolį ir buvau tokia dėkinga, kad jį sutikau. Nors tuo pat metu man kilo keletas negatyvių minčių – kodėl jis atrodo toks materialistas, kodėl rengiasi kaip narkomanų prekeivis - roko žvaigždė ir aiškiai demonstruoja visus turimus daiktus. Jis prašė, kad visi mokiniai jam atneštų dovanų. Jis buvo nuolat apsuptas savo mokinių – jaunų gražių merginų ir visas tas vaizdas man atrodė šiek tiek liūdnas, bet vėlgi – nurašiau tai ant savo sujaukto proto. Vėliau, kai paklausiau savo draugo apie visas šias išorines šamano išraiškas, jis atsakė, kad Rogeris turi slėptis, jam reikia užsidėti kaukę, kad priešai nepamatytų jo tikrosios galios. Nežinau, kaip patikėjau šia nesąmone, bet tai padariau – dabar suprantu, kad tai buvo reikalinga tam, kad turėčiau šią patirtį, kuri kartą ir visiems laikams priminė, kad pasitikėčiau savo nuojauta.

Kitą vakarą nuėjau į ceremoniją besijusdama labai ypatinga, Rogeris žiūrėjo į mane ir šypsojosi, o aš jaučiuosi tokia pamatyta ir vertinama. Ši naktis buvo tikrai galinga, nes Rogeris paprašė manęs dainuoti su juo ir jo mokiniais. Žinoma, ne „Shipibo“ dainas, o savo maniera ir kadangi dainavimas man labai svarbus, jaučiau iniciatyvą ir galią. Rogeris labai apsidžiaugė, kai išgirdo mane dainuojant. Tada jis atėjo pas mane ir padarė „iniciaciją“, dainavo man ir pradėjo liesti mano krūtinę. Tą akimirką man kilo mintis – tai neteisinga. Jis neturėtų to daryti. Bet tada pakankamai greitai mano protas buvo apimtas palaiminimų, apsaugos ir viso kito, ką jis tuo metu darė, vizijomis. Jis palindo po mano suknele rankomis ir, laimei, aš turėjau liemenėlę, todėl jis negalėjo liesti mano krūtinės, bet jis tikrai to siekė. Ir aš, būdama visiškai naivi, tikėjau, kad taip ir turi būti, nepaisant „mažų raudonų vėliavėlių“, kurios siautėjo mano galvoje. Ir tada atsitiko keisčiausias dalykas. Kažkuriuo momentu, arčiau ceremonijos pabaigos, pastebėjau Rogerį, einantį į tualetą. Nežinau kodėl, bet tai patraukė mano dėmesį, pradėjau jausti keistus pojūčius, prisimenu, kad jis ten buvo gana ilgai. Kai jis išėjo, pajutau stiprų trauką eiti į tualetą, bandžiau jos atsikratyti, bet nepavyko, todėl galiausiai atsistojau ir nuėjau ten. Kai įėjau, pastebėjau labai keistą dalyką. Buvo dušas su užuolaida ir visą naktį ta užuolaida buvo atidaryta, tai prisiminiau, nes prieš tai kelis kartus jau buvau tualete. Šį kartą uždanga buvo uždaryta, o už jos – žvakė padėta taip arti užuolaidos, kad atrodė, kad ji gali užsidegti bet kurią sekundę. Greitai nuėmiau žvakę ir vėl atidariau užuolaidą, pasijutau labai keistai, nes buvau visiškai tikra, kad anksčiau taip nebuvo. Grįžau į savo vietą, bet ši keista situacija liko mano galvoje. Vis dar neįsivaizduoju, ar tai kažką reiškė ir ar kažkas tai padarė tyčia, nes tai galėjo būti rimta situacija, pavojinga gyvybei.

Kitą dieną Rogeris vėl atėjo pas mane ir ilgai kalbėjo visas savo nesąmones, kalbėjo apie tai, kaip priešai jį nuolat puola, kiek jis kentėjo nuo kolumbiečių, kaip kolumbiečiai yra blogi, žinodamas, kad aš anksčiau turėjau patirties su Kolumbijos šamanais. . Jis paminėjo, kad man reikia rimto apsivalymo ir paklausė, kada ketinu atvykti į Peru. Žinodama visas sumas, kurias žmonės moka už šią patirtį, jaučiausi šiek tiek prastai, nes neturėjau net arti tokių pinigų. Žinojau, kad visų šių pinigų jis prašo dėl to, kad tas, kuris nori tapti tikru Maestro, turi gyventi skurde ir visiškai nieko neturėti, kad neprisirištų prie materialinių gėrybių. Tai buvo istorija, kurią man papasakojo mano draugas ir ,paklaustas apie Maestro gyvenimo būdą, kuris, atrodo, buvo susijęs su pinigais ir šlove, jis atsakė, kad Maestro skurdo ilgus metus džiunglėse studijuodamas Augalų kelią ir dabar gali išpildyti savo materialines svajones. Vėlgi, kokia nesąmonė, bet aš priėmiau už gryną pinigą. Taigi, kai pasakiau, kad turiu galimybes sumokėti tik 5000 eurų, Rogeris nuramino, kad viskas gerai – tereikia susirasti draugų, kurie mane paremtų, kai pinigų neliks. Per daug apie tai negalvojau, buvau tikra jo grynais ketinimais ir buvau tikra, kad mano pinigų užteks viskam, ko man reikia ten mokytis, o jei reikės daugiau - pinigai ateis, buvau pasiruošus skolintis, jei reikės.

Į Peru atvykau paskutinėmis Spalio dienomis. Tokia kupina džiaugsmo, vilties ir jaudulio. Vienas iš seniausių jo mokinių pasitiko mane ir aprodė, atvedė į Rogerso namus. Rogeris nuvedė mus į restoraną, ten buvo jo žmona ir keli draugai bei šeimos nariai. Tada studentas nuvežė mane į stovyklą džiunglėse. Viskas atrodė labai gražu, svetinga, jaučiausi kaip namie. Kitą dieną turėjo būti ceremonija, bet ji buvo atšaukta. Taip buvo daug kartų, kiekvieną savaitę turėjo būti 2 ar 3 ceremonijos, bet galiausiai per mėnesį, kurį ten praleidau, turėjau tik 3 ceremonijas. Priežastys buvo įvairios – per daug lietaus, per daug debesų, Rogeris nesijaučia gerai ir t.t.

Mokinio kelią pradėjau su kita mergina iš Vokietijos, su kuria greitai susidraugavome ir pradėjome viskuo dalytis. Prisimenu, mes abi kalbėjome apie tai, kaip keista, kad Rogeris yra toks materialistas, kad jis demonstruoja savo vaikams tokį „negilų“ gyvenimo būdą, būdamas „nušvitusiu“ šamanu. Taip pat kaip jis savo muzikiniuose klipuose išnaudoja pusnuoges moteris. Tai atrodė taip neteisinga, bet abi manėme, kad tam turi būti kažkokia gilesnė priežastis, tiesiog mūsų seklus vakarietiškas protas negalėjo to suprasti. Be to, keistai atrodė, kad buvo keletas tabu temų, apie kurias pavergti mokiniai nekalbėjo ir neatsakė į klausimus. Apie tai, kodėl mes negalėjime kreiptis į kitus šamanus, kodėl negalėjime naudoti kitų augalų, apie tai, kodėl Rogeris elgiasi taip, kaip elgiasi...

Taigi pagaliau įvyko pirmoji ceremonija ir prasidėjo „veiksmas“. Man tai buvo turininga naktis su daug prasmingų vizijų, iššūkių ir apsivalymo ir tt. Ir tada, ceremonijos viduryje, kai turėjau stipriausias vizijas, viena iš vyresniųjų studenčių priėjo prie manęs ir paprašė išeiti iš ceremonijos kambario. Ji nukreipė mane atsisėsti prie pat įėjimo, rūkė pypkę ir atrodė labai rimta. Supratau, kad įvyks kažkas prasmingo. Ji man sakė, kad moterys šamanės Rogeriui yra labai ypatingos, ir šią naktį jis nori man padovanoti labai ypatingą dovaną, kurią dovanoja tik ypatingiausioms meistrėms. Tai augalų dovana, tai iniciacija ir apsauga man tapti tikrai galinga maestra. Mintyse galvojau, kad ji man padovanos pypkę, nes žinojau, kad šios pypkės yra labai reiškmingos, todėl labai jaudinausi, kol galiausiai ji pasakė, kad šią dovaną galiu gauti per lytinį aktą su maestro. . Akimirką patyriau šoką ir net negalėjau suprasti, ką ji sako. Tiek daug dalykų mane aplankė vos per kelias sekundes, mano protas tą akimirką buvo labai susikaupęs ir aiškus, nepaisant to, kad buvau stipriame augalų poveikyje. Pamenu, akimirką buvau nusivylus, tarsi visas mano pasaulis subyrėtų. Aš pasakiau – ne, tikrai to nedarysiu. Tada ji pažiūrėjo į mane ir pasakė – "ko tu bijai?" Ir aš jaučiau kaip mane tarsi patraukė ši idėja, galvojau, kad gal tai nėra taip blogai, gal pasvarstyčiau, gal…. Bet tada vėl atėjo praskaidrėjimas, mintys tapo aiškios ir labai tvirtai pareiškiau – aš nieko nebijau. Tai mano kūnas ir niekas jo nelies. Į ką ji atsakė – "na, daryk kaip nori". Ar kažkas panašaus, na, tikrai nepalaikančiai ir supratingai. Bet tada viskas tapo dar paniau, kai mano galvoje kilo nauja vizijų banga, teigianti, kad tai buvo TESTAS. Prisimenu, kaip vizijoje Rodžeris atėjo ir pasveikino mane, kad esu tokia stipri ir išlaikiau labai svarbų išbandymą. Kai grįžau į ceremonijos kambarį ir atsisėdau, vienas vyresniųjų mokinių atėjo pas mane padainuoti pasveikinimo tapus šeimos dalinimi dainos. Kad dabar esu tikra Mukanranko šeimos narė ir tt. Jaučiausi tokia palaiminta ir laiminga! Koks beprotiškas testas!

Kitą dieną mano draugė manęs paklausė, ar priėmiau pasiūlymą, o aš nusijuokiau sakydama - jokiu būdu -, į kurią ji atsakė, kad irgi nenori to priimti, bet akivaizdu, kad jos būklė kitokia, todėl aš pasijutau kiek sutrikus. Jai tai nebuvo tik išbandymas, bet aš nieko nesakiau galvodama, kad kiekvienas iš mūsų patiria skirtingus, savus išbandymus ir iššūkius.

Tada prasidėjo dieta ir 5 dienas sėdėjome savo nameliuose ir gėrėme augalų mišinius. Atsitiko daug keistų dalykų ir tai yra normalu tokioje aplinkoje, bet aš visiškai įsitikinau, kad viskas aplinkui buvo paveikta Rogerio kerų – augalai, gyvūnai, žemė, vabzdžiai, viskas. Visa tai veikė Rogeriui ir kiekvienu įvykiu bei situacija buvo manipuliuojama Rogerio magija. Kai kuriems tai gali atrodyti keistai, todėl galite tai atmesti, tačiau svarbu suprasti, kokiais lygiais šie žmonės gali manipuliuoti, kad įtrauktų jus į savo kultus. Prisimenu, turėjau paranojiškų minčių apie tai, kas, jei tai tikrai sekso kultas ir jei jis tikrai nėra toks tyras ir gražus, kaip aš maniau. Bet aš nuolat save įtikinėjau, kad reikia pasitikėti, viskas sąžininga ir gerai, aš ten esu saugi ir apsaugota.

Antroji ceremonija buvo iškart po dietos. Nieko neįprasto ten neįvyko, tai buvo galinga ceremonija – eilinė Ayahuasca ceremonija. Nors aš turėjau vizijų, kaip maestro ateina į mane su labai seksualia energija, jis buvo nuogas ir nori mane vesti, bet atrodė, kad šios vizijos yra mano ligotas ir iškreiptas protas, kad aš čia ta nešvarioji.

Turiu paminėti dar vieną dalyką, kuris manyje vėl iškėlė raudonas vėliavas. Kiekvieną kartą, kai Rogeris lankydavosi pas mus stovykloje, jis galėdavo kalbėti valandų valandas ir kalbėjo visiškas nesąmones, bet mokiniai jo klausėsi kaip visiški zombiai. Energija visada buvo tokia keista, kad jam atvykus atrodė, kad jie neturi sielos ar asmenybės. Ir kiekvieną kartą jis kalbėdavo apie tai, kaip tiek daug baltųjų merginų prašė jo pasimylėti ir su jomis susituokti. Ir jis kalbėjo, kaip niekada to nepriima, kaip jam sunku būti tokioje padėtyje, kur jos ateina su visu šiuo geismu ir seksualine energija. Bet jis labai ištikimas savo žmonai ir t. t. Tai man sukėlė nerimą – kodėl jis tiek daug apie tai kalba? Ir tiek daug įvairių keistų dalykų, kurių net nebeprisimenu. Klausydamasi jo jaučiau tiek daug sumišusių jausmų, dėl kurių, žinoma, vėl kaltinau save, kad nesupratau jo, jo kultūros ir kilmės.

Pagaliau atėjo paskutinė ceremonija. Maždaug 2 savaites iki šios ceremonijos praleidome tiesiog valgydami ir nieko neveikdami, nes šamanas negalėjo atvykti ir vesti ceremonijų dėl daugelio anksčiau minėtų priežasčių. Dvi naujos merginos prisijungė prie mūsų gydomųjų dietų. Ceremonija prasidėjo keistai ir Roger atvyko paskutinę sekundę. Pastebėjau, kad jis net negėrė augalo, bet išėjo iš kambario iškart po to, kai buvo užgesinta šviesa. Tada jis pašaukė vieną iš merginų ir ji ilgam išėjo. Nesupratau, kodėl ji taip ilgai lauke, bet aš taip pat buvau savo procese, todėl per daug apie tai negalvojau. Kai ji grįžo, buvo pakviesta antra mergina ir atsimenu, kad ji taip pat buvo išvykusi ilgesniam laikui, o grįžusi atrodė labai susijaudinusi, tai mane šiek tiek suneramino, bet pagalvojau, kad turėčiau užsiimti savo reikalais. Ir galiausiai mane pakvietė. Vėlgi, aš maniau, kad atsitiks kažkas labai ypatingo ir, žinoma, apie tai turėjau tik geriausias mintis. Tačiau prisimenu, kad mane lydėjo stipri seksualinė energija. Išėjau, Rodžeris sėdėjo hamake ir manęs paprašė atsisėsti šalia jo.Vienas labiau patyrusių mokinių atėjo su manimi ir atrodė, kad jam sunku. Rodžeris pradėjo pūsti į mane Tabacco dūmą, šnabždėdamas žodžius, valydamasis ar pan. Tada jis paėmė mano ranką, paklausė keletą klausimų apie mediciną, ar užtenka, ar ji gera ir tt. Ir tada parodė į mano pilvą ir pasakė, kad manyje yra sėkla, ji gali užaugti labai stipri ir galinga. Tada pažiūrėjo į mane, stebėjo mano reakciją. Vėlgi, buvau stipriame augalo poveikyje, bet mano protas buvo aiškus. Maniau, kad jis kalba apie kažkokį mano būsimą vaiką, todėl uždėjau ranką ant pilvo ir pasakiau – saugosiu tą sėklą. Jis daugiau nieko nesakė ir liepė išvesti kitą merginą. Taigi aš grįžau į ceremonijos kambarį. Įdomus faktas - buvo 4 jaunesnės moterys ir 1 vyresnė moteris, o vyresniosios jis nepakvietė - taigi mūsų vyrukas domisi tik jaunesnėms moterims. Paskutinė mergina, jaunoji mokinė, taip pat išėjo ilgesniam laikui. Ir prisimenu, kažkas iš mokinių paklausė, ar jie nuėjo į pagrindinį stovyklos pastatą, o tai man atrodė keista – kam jiems ten reikėtų eiti? Vis dar nesupratau, kas ten iš tikrųjų vyksta.

Iki kitos dienos – kai viena iš merginų pasakė, kad maestro ją išnaudojo seksualiai, o kitos dvi prisipažino, kad priėmė „iniciaciją“. Ir viena iš jų čia buvo net ne tam, kad mokytųsi, o tam, kad išgytų! Išsiaiškinus visa tai, patyriau labai keistą būseną. Visa ši iliuzija apie šeimą ir šį maestro buvo sugriauta. Viena iš merginų Ieva, kurią palietė šamanas, nusprendė tuoj pat išeiti ir aš žinojau, kad turiu padaryti tą patį, bet tai nebuvo taip paprasta. Per mėnesį, kurį praleidau ten, susidraugavau su dauguma studentų, ypač su vienu iš vaikinų, kuris iškart atėjo pasikalbėti, kai išgirdo, kad ir aš noriu išvykti. Jis bandė mane įtikinti, kad duočiau šiek tiek laiko ir iš karto neišvykčiau, nes aš nemąstau blaiviai. Jis papasakojo, kaip mano traumos ir seksualiniai išgyvenimai mane paveikė, ir tai yra būdas visa tai išgydyti. Kad negaliu suprasti, kokio lygio gydymą ir apsaugą gaučiau su šiuo veiksmu, kaip tai svarbu man, kaip moteriai. Be to, jis paminėjo, kad tikrai gailėsiuosi, kad palikau šią vietą, ir jis tai ne kartą pabrėžė – kad gailėsiuosi, dėl ko nesijaučiau gerai, skambėjo beveik, kaip grasinimas. Jis pasakė, kad man nereikia iš karto priimti iniciacijos, ir papasakojo istoriją apie kitą merginą prieš metus, kuri taip išėjo ir grįžo, nes vis dėlto suprato „tiesą“.

Jis įtikino mane pasilikti vienai dienai. Jaučiausi emociškai išsekus ir tokia sutrikus, kad net sekundei galvojau priimti šią iniciaciją. Laimei, nusprendžiau nusiųsti žinutę savo gerai draugei iš Europos, kuri taip pat mokėsi su shipibo tradicijos šamanais ir tapo labai stipria gyduole. Paklausiau jos, ar tokia iniciacija tikrai yra mokymosi dalis, į tai ji akimirksniu atsakė, kad turiu kuo greičiau palikti šią vietą, kuo toliau nuo šio plėšrūno. Ji patvirtino, kad šie poelgiai yra siaubingi ir kad tai nėra tikrosios „shipibo“ tradicijos dalis. Tai buvo viskas, ką turėjau išgirsti, todėl kitą rytą susikroviau lagaminus ir išėjau. Daug pasipriešinimo nebebuvo, nes buvau labai tikra, kad dabar išvažiuosiu. Laimei, galėjau prisijungti prie kitos merginos - Ievos, mieste. Ji buvo kaip man atsiųstas angelas, nes nežinau, kuo tai būtų pasibaigę, jei ji nebūtų išėjusi pirma. Buvau taip įkritusi į manipuliacijas ir iliuzijas, net buvau arti „dovanos“ priėmimo, mano protas buvo toks iškreiptas ir sutrikęs nuo visos šios patirties, visų žmonių ir per mėnesį nutikusių ženklų bei situacijų. Buvau arti vergijos bedugnės. Bet galiausiai praradau tik apie 8000 eurų – už 3 Ayahuasca ceremonijas ir smegenų plovimą. Beje, šamanas paprašė duoti jam mūsų kreditines korteles, kad jis pats galėtų nuimti pinigus ir tai padarė labai greitai, todėl aš likau beveik be pinigų – susimokėjau už naivumą.

Kai išėjau iš stovyklos, mano mintys beveik akimirksniu labai išskaidrėjo ir atrodė, kad rūkas buvo pašalintas nuo mano akių. Dar niekada nebuvau patyrus tokios manipuliacijos ir dabar labai aiškiai mačiau, kaip jie tai daro. Prisirišimas prie žmonių pažeidžiamumo, traumų, baimių, žaidimas su ego – galios ir dovanų bei ypatingų statusų siūlymas. Ir galų gale tai, ką pamačiau studentuose, buvo tai, kad jie tušti ir pavergti. Jie neturi gyvenimų, laisvos valios, jie iš tikrųjų yra kaip vergai, gyvenantys šioje didžiulėje „apsaugos“ ir „gydymo“ iliuzijoje. Nemačiau juose jokios laimės ir tikro džiaugsmo. Atrodė, kad Rogeriui jie pasiruošę atiduoti viską, jis jiems buvo vienintelis tiesos šaltinis.

Gavosi labai ilga istorija, bet norėjau padaryti ją kuo detalesnę, kad galėtumėte pamatyti, kaip subtiliai veikia šios manipuliacijos. Tokie žmonės yra labai protingi ir pastebės visus jūsų pažeidžiamumus ir panaudos juos prieš jus. Taigi niekada nebūkite naivūs ir aklai nepasitikėkite šamanais, guru, gyduoliais. Net nepasitikėkit savo draugais, kad šie gyduoliai vieninteliai tikri. Atidžiai įsiklausykite į savo intuiciją ir pastebėkite menkiausius požymius, kad kažkas negerai, neabejokite savimi. Geriau pasisaugoti, nei vėliau gailėtis!