Labai ilgai svarsčiau, ar noriu veltis į šią temą ir apie tai rašyti, tačiau matau, kiek daug yra nukentėjusių žmonių mano draugų ir pažįstamų rate ir kiek dar daug kaip drugeliai skrendantys prie netikro šviesos šaltinio keliauja pas šį žmogų, visgi neleidžia man uždaryti šio skyrelio nepasidalinus savo istorija. Kadangi istorija susideda iš 3 skirtingų informacijos šaltinių, noriu, kad būtų labai aišku, kas yra kas, todėl skirtingais šriftais tekste pažymėsiu, kas yra 1) faktai (t.y. buvau mačiau ir tai fizinėje plotmėje vykę pokalbiai ir pan), 2) dvasinės įžvalgos – vizijos, pajautimai, pamąstymai (suprantama, tai gali būti subjektyvu), 3) Kitų žmonių perpasakotos istorijos (t.y. aš jais tikrai tikiu, bet pati gyvai nemačiau plius gali būti šiek tiek sugedusio telefono principo).
Apie Roger Bardales (dvasinis vardas Mukanranko), taip pat dar vadinamas Roche pirmą kartą išgirdau iš savo vyro. Jis sudalyvavo šio žmogaus ceremonijoje ir labai apsidžiaugė, kad šis Peru Šipibo tradicijos mokytojas šamanas dirba su lietuviais mokiniais, kurie jau puikiai moka kalbą ir gali lengvai viską išversti (todėl komunikacija lengvesnė, nei su dauguma kitų mano vyro kelyje sutiktų Šipibo tradicijos šamanų, kurių dauguma kalba Ispaniškai ir Šipibo kalba, o kai kurie tik Šipibo kalba). Be to, jo mokiniai faini žmonės, tad visai smagu bendrauti ir mokytis kartu. Dar vienas būdas, kaip mano vyrą „suviliojo“ buvo per ego: jam pasakė, kad mano, kad jis tikrai stiprus šamanas, tik neturi jokio užnugario ir apsaugų, dvasinių visokių ten karūnų, skraisčių ir panašių dalykų. O juos jam Rochė, aišku, gali suteikti. Mano vyras iškeliavo į Peru į šamaninę dietą pas šį šamaną. Kol jis ten buvo turėjo kelias sunkesnes Ayahuasca ceremonijas, kur šis šamanas sugebėjo jį ištraukti iš to sunkaus proceso. Tai mano vyrą dar giliau „užkabino“. Koks stiprus šamanas, kokios įdomios galios.
Tačiau ne viskas ten buvo taip gražu. Nors jis savo mokinius (ir, kaip vėliau matysime, ne tik juos) tiesiogine to žodžio prasme išgręžia finansiškai, tuos pinigus jis investuoja ne į mokyklų statymą ar gyvenamųjų sąlygų mokiniams gerinimą, o į prabangius drabužius, papuošalus ir dronais filmuotus muzikinius klipus, kurių niekas neklauso. Nors mokiniai visą laiką agituoja ceremonijų dalyvius aukoti pinigus centrui, bent iš pažiūros, tik jie ir atsakingi už tos mokyklos, kuri ir neša šio šamano pajamas tvarkymą. O tai, ką jis gauna, jis tiesiog pasilieka sau. Na, bet čia toks subjektyvus klausimas. Kiekvienas mes turime savo prioritetus.
Dar vienas problematiškas dalykas yra tai, kad šis šamanas išgėrinėja. Ir tai tokio lygio bėda, kad mano vyrui būnant šamaninėje dietoje, buvo suplanuota Ayahuaskos ceremonija konkrečiai dienai. Tą dieną ji neįvyko, nes šamanas buvo toks girtas, kad nesugebėjo vesti ceremonijos. Žinau, kad tai gan dažna šamanų iš P. Amerikos bėda, teko susidurti su nemažai tokių gyduolių, nors pati jų ceremonijose (apart Rochės) nedalyvavau. Bet iš dalyvių patyrimų teko girdėti, kad šamano išgeriamo alkoholio energija persiduoda per Ayahuaską. Atrodo geri Ayahuaską, o apgirsti, kaip nuo alkoholio. Kai kurie žmonės tai mato kaip pliusą „va, mes čia vakaruose sureikšminam dietą, o jie atsipūtę prieš ceremoniją išgėrinėja ir viskas normaliai.“ Na nėra tai normalu. Alkoholis yra dvasią iš žmogaus ištraukianti substancija, nori nenori jei tokius dalykus vartoji daug sunkių energijų savyje prisikaupi ir po to tikrai apsunkini procesus ne tik sau, o ir žmonėms, kuriems turėtumei padėti. Tai be galo neatsakinga ir neprofesionalu. Taip pat paklausus kito Šipibo genties meistro apie šamano alkoholio gėrimą tokiose situacijose, šis pasakė, kad tai labai apsunkina ir trikdo jo mokinių dietos energiją ir galimybes užmegzti kontaktą su augalais.
Po šios dietos mano vyras pakvietė mane susipažinti su šiuo šamanu ir jo mokiniais ceremonijoje. Tiesą pasakius didelio potraukio Šipibo tradicijai nejutau, tačiau, suprasdama, kad vyras nori eiti šiuo keliu sutikau sudalyvauti vienos nakties ceremonijoje. Pati ceremonija man buvo tokia neypatinga. Nei gavau kokių labai įspūdingų įžvalgų, nei ką. Bet vienu metu naktį Roche priėjo prie manęs ir vyro ir kažką dainuodamas ėmė liesti ir taip spaudinėt galvą su tokiais „atsidusimo“ garsais. Po šito proceso priėjo jo mokiniai labai tokie laimingam jaudulyje ir pasakė „jis jums uždėjo karūną, čia labai didelė dovana ir garbė“. Kitą rytą pažadėjo daugiau apie tai paaiškinti. Mano vyrui gal viskas buvo smagu, nes jis pasirinko Rochę savo mokytoju, tačiau man šis pokalbis sukėlė daug nemalonių pojūčių. Tai buvo prieš daug metų, bet esminiai punktai tokie:
- Kadangi tavo vyras nusprendė tapti mūsų šeimos nariu, tai tu, kaip jo žmona, automatiškai irgi turi su juo eiti šiuo keliu. Jokiu būdu negali jo stabdyti nuo vykimo į dietą pas mus. Taip pat dietos brangiai kainuos finansiškai. Privalai jį palaikyti, net jei iš namų išneš visus pinigus.
- Vakar tau daviau labai stebuklingą dovaną, dvasinę karūną. Tai reiškia, kad tu esi mano mokinė ir aš dabar visam gyvenimui turėsiu ryšį su tavimi ir tave per atstumą prižiūrėsiu ir saugosiu. Ji taip pat padės tavo darbe su žmonėmis. Bet ši karūna yra trapi. Ją turint negalima sėdėti saulėje, negalima maudytis jūroje ir negalima daryti kambo procedūros (vėliau paaiškinsiu savo įžvalgas, kodėl, mano manymu, šių dalykų daryti negalima).
Dar buvo keletas man netikusių dalykų. Viena jo mokinė pasidalino, kad turėsime atiduoti savo katinus, nes Rochės mokiniams negalima jų turėti. Na, gal dar ne dabar, bet jau kai rimtai eisime šiuo keliu. Pasakiau vyrui, kad jei ateis toks laikas, kai jis sakys, kad atiduočiau katinus, tai jis gali kraustytis lauk. Na, ir man taip pat nerezonuoja visas tas dalykas, apie tai, kad moterims negalima dalyvauti ceremonijose per menstruacijas, tačiau tai, skirtingai nuo beveik visų kitų dalykų, bent jau išties yra tradicinis dalykas Peru Šipibo tradicijoje. Kartą asmeniškai kalbėdama su viena jo mokine, pasidalinau, kad man visiškai nerezonuoja Rochė ir Šipibo kelias ir mano siela mane kviečia keliauti visai į kitą pusę. Jos atsakymas toks kaip bajeris buvo, bet neskanų poskonį paliko. Ji pasakė "Tai nieko tokio, paklajok. Visvien galiausiai visi pas mus grįžta, nes tik pas mus yra tikras kelias".
Po šio “apdovanojimo” iškeliavau be galo sutrikusi. Labai prastai jaučiausi ilgą laiką. Tiesą pasakius galėjau jausti kažką savo galvoje, ten kur jis atseit uždėjo tą karūną. Buvo dalis manęs kuri norėjo daryti viską, kad jos atsikratyti. Bet buvo ir kita dalis, kuri galvojo, kad gal aš čia nieko nesuprantu ir prarasiu kažkokias naujas dvasines galias (irgi manipuliacija per ego – vidinis įsikalinimas). Kurį laiką buvau tokiame sumišime, kol nukeliavau pas kitą gyduolį iš Peru Papa Viktorą. Vienai iš jo pagalbininkių prasitariau apie šią sumaištį ir ji patarė pakalbėti su juo. Jis manęs išklausė ir pasakė “su Roche ir jo dovanomis viskas yra gerai. Tavo protas kelia sumaištį, tu negebi priimti dovanų ir tavo pajautimai šiuo atveju neteisingi. Būk dėkinga už šias dovanas”. Tai turėjo dvejopą efektą. Tai, kad labai ilgai nuneiginėjau save ir savo pajautimus, daugybę kartų jais netikėjau ir taip pat, kad iki galo neišrišau visos situacijos dar penkis metus. Nors jaučiu, kad jei būčiau leidus sau jausti, savo vidinę tiesą būčiau išgirdusi daug greičiau. O su vidine tiesa ima aiškėti ir bendras paveikslas. Na, bet dėkinga esu už tą gilų sumaišymą vien tam, kad nors ilgai užtruko, tai išmokė savo vidiniu jausmu kliautis daug daugiau nei bet kokio stipriausio ir gerbiamiausio šamano žodžiais apie mano situaciją.
Kažkada dar kartą buvau Rochės ceremonijose, nelabai prisimenu, ką ten patyriau. Vienintelis man likęs prisiminimas, kad jaučiausi kiek nejaukiai toje erdvėje ir pamačiau viziją, kaip už manęs atsigula juoda puma ir aš tiesiog į ją ištirpstu ir ji man telepatiškai perduoda žinutę, kad “viskas OK, aš tave saugau”. Kažkokių stebuklingų įžvalgų negavau, bet mėgavausi gražiu Rochės ir jo mokinių dainavimu. Beje, po šios ceremonijos išties gavau vieną dovaną, kuri man padeda dvasiniame kelyje. Kadangi pamačiau ir patyriau, kad jo mokiniai sunkias energijas transformuoja per raugėjimą, man kažkaip natūraliai šis įgūdis “instaliavosi” ir dabar labai dažnai per dvasinius renginius vietoj to, kad reikėtų vemti, ar tiesiog jausti kitų žmonių ar savo emocijas ar procesus, dalykai išeina per raugėjimą… Galbūt, nelabai estetiška, bet efektyvu :)
Po kelių metų patyriau tamsiąją savo sielos naktį, kur realiai išprotėjau. Buvau stiprioje dvasinėje būsenoje, kur vienu metu patyriau, girdėjau, mačiau ir vedlius, ir demonus. Na, įprastoje psichologijoje tai vadinama psichoze. Po jos sekė depresija ir maždaug per tris mėnesius pavyko iš visko išbristi ir po truputį atstatinėti savo būseną. Įdomu, kad šioje būsenoje labai aiškiai pajutau, kad privalau padaryti viską, kad tos karūnos atsikratyti. Pirmiausia pasidariau kambo. Vos išlipusi iš depresijos iškart keliavau degintis saulėje ir maudytis sūriame jūros vandenyje.
Na ir po dar kurio laiko mus pasiekė žinia, kad vėl yra galimybė susitikti su šiuo šamanu. Visiškai nebejutau rezonanso jo ceremonijai. Tačiau dėl to, kad ji vyko mano vyro erdvėje, jam ir man ši ceremonija buvo nemokama. O dar viena mano draugė, kuri tuo metu buvo jo labai apžavėta, man pasidalinus, kad nors ir galiu dalyvauti nemokamai, nelabai noriu, pasakė “nu čia jau tikrai pas tave reikia kažką pradirbt, tau siūlo gerus dalykus nemokamai, o tu nenori imti”. Taigi atvykau. Beje, kadangi tai vyko mūsų erdvėje, mes taip pat pakvietėm kartu prisijungti savo draugų ir klientų (žinoma, jie dalyvavo mokėdami pilną kainą). Ir su šia ceremonija daug dalykų iškilo į dienos šviesą.
Visų pirma jau ir kitose ceremonijose, man buvo toks keistas jausmas, kad jis kontroliuoja vizijas savo erdvėje. Bet šįkart tai patyriau labai ryškiai. Dėl asmeninių priežasčių man maždaug valandai reikėjo kai ką padaryti gretimame kambaryje, todėl vos išgėrusi Ayahuaską, išėjau į kitą kambarį. Manau, jis to nepastebėjo (nes šios ceremonijos vyksta tamsoje). Ir būnant gretimam kambary, labai labai stipriai pradėjo veikti Ayahuaska. Taip, kad nors ir turiu gan daug patirties, kiek išsigandau, kad gal jau tuoj man prireiks pagalbos. Todėl greitai nuėjau atgal į ceremonijos erdvę ir į savo vietą. Ir vos atsisėdus į savo vietą, man iškart dingo maždaug 70 proc. Ayahuaskos poveikio. Nurašiau tai tabakui, kuris šiose ceremonijose naudojamas visiškai be saiko ir be prasmės, bet tai atskira tema. O tada pradėjo dainuoti jo mokinės ir tie likę 30 proc išsijungė. Buvau visiškai pasimetus. Kai ėmė dainuoti Rochė ties antra daina pradėjau matyti kažkokias švelnias vizijas, tačiau jos neįsivažiavo ir net išgėrus daugiau Ayahuaskos, jos poveikio visą naktį beveik nejutau, o taip pat buvo kažkoks keistas jausmas apie tas vizijas, kurias mačiau. Lyg negaliu jomis pilnai pasitikėti. Jog jos nėra mano sielos kalba, o kažkokios įtakotos Rochės energijos (jos buvo apie tai, kaip leidžiu laiką Peru, kol mano vyras dietoje, bei apie nėštumą - abu šie dalykai nepasitvirtino). Kitą dieną nusprendžiau, kad mažai vizijų šioje erdvėje man yra dėl tabako poveikio ir taip pat taip man mano siela tiesiog rodo, kad čia ne mano kryptis ir dėl to neduoda man to santykio, kurį turiu su Ayahuaską kitų tradicijų ceremonijų metu. Vieną kartą Rochei bedainuojant jis atsisuko į mane ir nors nemačiau vizijų, tuo momentu tiesiog žiauriai supykino ir vos spėjus pagriebt bliūduką ėmiau vemti (aišku, per ceremonijas vemti gerai ir dažniausiai tai yra apie kažkokių vidinių dalykų išvalymą ir paleidimą, tačiau man dažniausiai tokiu atveju būna labai viduje aišku, kas pasileidinėja, šiuo atveju tiesiog toks jausmas buvo kad kažką vemiu iš jo lauko). Tada vienu metu Rochė atėjo dainuoti man asmeniškai. Dainavo tikrai neįprastai ilgai. Tuo metu nemačiau jokių vizijų, tik daug daug raugėjau. Buvo keistas jausmas, kur viduje net kilo klausimas, nesuprantu čia raugėju, nes kažkokia energija iš manęs išeidinėja, valosi, ar čia jo energijas valau. Dainavo taip ilgai, kad man jau darėsi nuobodu, nusijuokiau ir viduje ėmiau sakyti „nu gal jau užteks?“, kas irgi kažkokia nesąmonė, nes šiaip kiek su manimi kažkokie šamanai dirba tai viduje didelis pakylėjimo pojūtis ir milžiniškas malonumas būti tame vienas ant vieno susitikime, o čia tiesiog laukiau, kada jau jis baigs dainuot... Pabaigęs jis paklausė „kas tavo dvasinis mokytojas?“. Šis klausimas mane nustebino, nes aš nieko apie tai jam nesakiau. Bet prieš maždaug metus aš pati savęs paklausiau šio klausimo, iš ko norėčiau ateityje semtis žinių. Ir atėjo dviejų žmonių vardai. Supratau, kad Rochė jaučia, kad nepavyksta manęs palenkti energetiškai tapti jo mokine, nes aš viduje jau esu pasirinkusi kitą žmogų (žmones) iš kurių šiame etape noriu mokytis. Išgirdus klausimą, viduje jutau pasipriešinimą, sumišimą, kažkodėl nenorėjau sakyti vardų, bet taip pat jutau kvailą spaudimą, nes kai neatsakiau, tai manęs dar kelis kartus perklausė visi aplink sėdintys jo mokiniai. Galiausiai išlemenau „An-drėja“. Jis dar paklausė iš kokios ji šalies. Vėlgi nenorėjau nieko sakyti, bet už mane atsakė mano vyras. Tada jis dar kiek padainavo ir nuėjo. Šią naktį daugiau jokių vizijų neturėjau, tačiau kitą naktį vos išgėrus medicinos pamačiau vieną labai ryškią viziją. Tokia juoda energija tarytum gyvatė iš Rochės keliaujanti Andrėjos link. Iškart nurašiau šią viziją savo proto kūrybai, bet tuo pačiu nusprendžiau pasekti, kur ji nuves, nes iškart sukilo kaltė ir atsakomybė „o jei dabar jis gali jai pakenkti?“... Tačiau pakilusi ten, kur Andrėjos aukštesnysis aš, Brazilijos džiunglėse, pamačiau ją žaidžiančią su elementais apsuptą Brazilijos gamtos dvasių Orišų visiškai kitokioje šviesioje energijoje. Ir tiesiog pamačiau kad tai tamsiai energijai neįmanoma jos rasti, nes tai tiesiog visiškai skirtingos vibracijos, skirtingi pasauliai. Ji nežaidžia tų Peruvietiškų šamanų karų, todėl astrale negali jų būti paveikta. Dar paminėsiu, kad tuo metu buvo mano vyro gimtadienis, tai Rochė atseit jam ten pridainavo visokių apsaugų ir dovanų atseit gimtadienio proga. Taip ir baigėsi tos ceremonijos be kažkokių man ypatingų patyrimų. Tačiau po to jau prasidėjo įdomybės.
Po kelių dienų po šios ceremonijos mano vyras sulaukė skambučio iš Rochės – jis klausė kelių mūsų draugų telefono nr. Šie draugai Roche su visais jo mokiniais po ceremonijos vežė į restoraną (kur nemokamai juos maitino) ir leido pagyventi prabangioje viloje. Na ir Rochė kažkodėl nori su jais dabar pakalbėti. Pakalbėjo. Po kiek laiko skambina susirūpinęs vienas iš draugų. Sako Rochė man paskambino ir pasakė, kad naktį iš savo vedlių gavo informaciją, kad turi man uždėti karūną ir visokias ten apsaugas, nes aš labai stiprus gyduolis, tai naktį visą tai padarė, bet taip pat kad šios dovanos kainuoja. Jau žinodami Rochės pomėgį pinigams, mes iškart klausiam „KIEK?“. Atsakymas vis vien pribloškė ir mus. 60’000 eur. Tiksliau po 60’000 eur sumokėti turi kiekvienas iš šių draugų, nes jie abu gavo identiškus „palaiminimus“. Tada jau prasidėjo mūsų motyvacinis darbas. Pasakėm, kad nieko jie neprivalo mokėt, nieko jie nepraras, jei nemokės (čia „žaidimas“ yra ant to, kad maždaug kažką daviau, kažką galiu ir atimti, o kas tas kažkas neaišku. Dar blogiau nei kokiam Egipte turguj kur prekeiviai įkiša į rankas ko tau visai nereikia ir prašo sumokėt, nes čia net nėra to objekto kaip sugrąžinti). Tuo labiau, kad jie tokių „lyšnų“ pinigų ir neturėjo. Rochė vertindamas jų turtus kai jie su juo ir jo mokiniais savanoriškai gražiai dalinosi tuo ką turi truputuką apsiskaičiavo :) Šie draugai sutarė su Roche pakalbėti apie tuos dalykus gyvai – na, jie norėjo suprasti daugiau apie tas dovanas ir kodėl tokia suma ir pan. Šie užimti žmonės suderino laiką susitikimui. Rochė vėlavo 3 valandas, taip rodydamas absoliučią nepagarbą kitų žmonių laikui... ir kai jau atvažiavo, atvažiavo pilna mašina ir rankomis dizainerių drabužių maišų. Labai siurrealistinė situacija, kai iš žmonių kaulijami tokie pinigai ir tuo pačiu metu aiškiai rodoma, kur tie pinigai bus išleidžiami. Galiausiai šie draugai nesumokėjo tų nežmoniškų sumų, bet sumokėjo apie 10% to, ko užsišaukė šis šamanas. Kas vis vien yra milžiniški pinigai.
Tačiau taip jis apsiskaičiavo ne su visais. Dėl to ir turėjo pinigų iš kurių tas šmutkes pirkti. Tiksliai žinau, kad panašiu metu iš ankstesnės ceremonijos buvo net 2 žmonės sumokėję po 30’000 eur už panašius palaiminimus. Kiek dar man nežinomų tokių situacijų buvo nedrįstu spėlioti.
Dar viena mane labai pykdžiusi situacija su tais finansiniais dalykais buvo susijusi su vienu mūsų draugu menininku. Tas vyrukas tuo metu net savo namų neturėjo ir pas draugus glaudėsi. Prisiminkime, kad ta ceremonija apie kurią kalbu, visiems žmonėms jau kainavo apie 500 eur iki visų šitų reketų. Tie 500 eur irgi yra dideli pinigai. Tai va, tas draugas vos ne paskutinius pinigus jau atidavęs už ceremoniją, gauna ekstra palaiminimų. Ir jis girdi visą šitą kontekstą, kaip reketuojami žmonės. O jam tuo metu Rochės mokiniai sako „taip, tu irgi turėsi susimokėti. Daug. Bet mes tave dar informuosime.“ Tai tas mane taip erzino, nes taip tą žmogų kelias savaites tampė ant emocijų. Maždaug, nutręšim tave, bet vėliau. O kol kas gyvenk kaip ant adatų. Atrodė, galėtų gi pasakyti kažką, kad ir tokią nesąmonę, kaip 50’000 tai tada jau išgirdus tą sumą gali iškart ir pasiųst :D o kol nieko nesako tokia kvaila neaiškumo būsena. Tai va taip kelias savaites mes turėjom dirbti psichologais ir advokatais savo draugams, kad tie per daug nepasimestų šituose nenormaliuose reikalavimuose.
Prieš pat Rochei išvykstant savo esamus ir „būsimus“ mokinius jis pasikvietė į vakarienę restorane. Čia jau besibaigiant vakarienei nusprendžiau, kad nebegaliu tylėt ir nuėjau prie jo vertėjos-mokinės ir paprašiau išversti 2 klausimus. Pirmasis buvo “Kodėl per ceremoniją tu paklausei mano mokytojos vardo?“ – šį klausimą jo mokinė jam išvertė. Jo atsakymas buvo „norėjau sujungti tave su ta tradicija labiau“. Tai man pasirodė nelabai įtikinantis atsakymas, nes kaip tu gali mane sujungti su kažkuo, ko nepažįsti ir neišmanai, nu bet ok (kita vertus tai iš tikro po šito visiško paleidimo Rochės iš savo gyvenimo tikrai daug daugiau gavau padirbėti su Andrėja, bet šitų laurų jam nepriskirčiau :D) :)
O tada paprašiau vertėjos, kad išverstų mano klausimą apie finansus ir būtent tą menininką draugą. Kodėl tu jį laikai tokioje kvailoje padėtyje, tai yra nenormalu. Šio klausimo jo vertėja-mokinė nebeišvertė. O man atsakė jau šimtą kartų girdėtą ir iškaltą savo (mano ausims) nesąmonę „Rochė yra be galo nušvitęs žmogus, jo smegenys dirba kaip superkompiuteris ir jei jis kažką daro, kas atrodo, kaip skriauda, tai dėl to, kad tai šitam žmogui labai pasitarnaus ir jam tai labai reikalinga patirtis“. Žinot, apie bet ką taip galima pasakyti, nes apie visas mūsų gyvenimo situacijas tame tiesos yra: visos šūdinos patirtys priverčia mus paaugti. Bet taip teisinti kažkieno šūdiną elgesį yra be galo žema ir kvaila. Be to tai, kad ji mano klausimo nevertė man irgi daug pasakė. Neišversti ir pačiam jam neleisti atsakyti konfliktinio klausimo yra neprofesionalu... Šiaip man iki šio momento būtent ši mokinė buvo tas kalbiukas, kuris man atrodė „nu bet jei ji tokia tyra, tokia faina ir ji taip juo tiki, tai, matyt, aš kažko nesuprantu“. Gal ir gerai, kai ta idealo kaukė nukrito.
Tuomet praėjo dar kelios savaitės ir vyras gavo laišką iš vieno jo mokinių „Labas, Rochė klausia, kada jūs susimokėsite už tas dovanas, kurias gavai per ceremoniją? Taip pat jis išties ilgai dirbo ir su tavo žmona per ceremoniją, tai irgi kainuoja papildomai“. OMG, kai šitą man vyras perskaitė, tai jau nebežinojau ar juoktis ar verkt :D Jis ateina į mūsų erdvę per mano vyro gimtadienį, pridaro mums tiek daug darbo, kad po to kelias sav realiai dirbam kasdieniais psichologais savo draugams ir po to dar prašo sumokėti papildomai už kažkokius įsivaizduojamus gydymus, kurių niekas nei jautė, nei prašė. Beje, šiuo metu mano vyras vis dar galvojo važiuoti pas jį į dietą. Nors jau aišku ir jam baiginėjosi kantrybė... O aš kiek galėjau jį atkalbinėjau...
Na ir tada atėjo Ievos situacija. Pasirodo, daug žmonių žinojo apie Rochės ypatingąsias iniciacijas savo mokinėms su „stebuklinga lazda“. Mes apie tai nieko nežinojome iki tol, kol Ieva išsilaisvino iš jo apžavų ir viską papasakojo tiek mums asmeniškai, tiek viešai. Tada pradėjo kilti ne tik tai, kad jis lytiškai išnaudoja savo mokines tai vadindamas dvasinėmis iniciacijomis ir dovanomis (neįtikėtina, bet kitos tai patyrusios mokinės po to tas merginas, kurias Rochė bando tuo metu privilioti, išties verbuoja ir įtikinėja priimti šią nuostabią galimybę ir dovaną). Ir ne tik mokines. Pasirodo, buvo bent vienas atvejis, kai vienos ceremonijos dalyvė, pasibaigus ceremonijai (tačiau ne augalo poveikiui, todėl negebanti pasipriešinti) buvo jo išprievartauta tiesiog salėje ir tada dar paprašyta už šią nuostabią dovaną susimokėt.
Jei esate buvę keliose Ayahuaska ceremonijose, galite galvoti „nu bet taigi tu laisvos valios neprarandi“. Ir tame tiesos yra, nes šiaip dažniausiai būdamas augalų poveikyje žmogus yra pakankamai sąmoningas. Tačiau aš asmeniškai esu vieną kartą per daugybę metų darbo su augalais patekusi į tokią būseną, kur tuo metu mane tikrai galėjo pasikviesti kažkur eiti bet kas ir daryti man bet ką ir aš nebūčiau priešinusis. Kadangi žinau, kad tokia būsena yra įmanoma, tai žinau ant kiek pavojinga yra bet koks fizinis kontaktas tarp žmonių ceremonijų metu. Nes net jei atrodo kad kitas nesipriešina ir viskas gerai, jis išties gali nebūti būsenoje, kurioje išties galėtų su kažkuo tokiu sąmoningai sutikti ar nesutikti. Jau apie tai, kad dietos ir susilaikymas nuo sekso ceremonijų metu yra irgi ne veltui, matyt, neverta kalbėti... Jo mokiniai visad pabrėžia, kad jei po ceremonijos per 2 sav turėsi lytinių santykių tai viskas, ką išvalei ir transformavai ceremonijos metu sugrįš ir bus labai blogai. Bet, matyt, Rochės stebuklingai lazdelei ši info negalioja. Ačiū Dievui, mano vyrui jau ši situacija buvo tas paskutinis taškas ir jam pavyko rasti Šipibo tradicijos mokytoją dietai, kuris dirba normaliai. Paklausus šio šamano apie tokius dalykus, jis atsakė, kad tikrai nėra Šipibo tradicijoje tokių iniciacijų per stebuklingas lazdeles ir čia yra tiesiog manipuliacija naiviomis vakarų merginomis. Nes joms tai perteikiama taip, kad va koks jis geras, kad šita slapta technika su jumis dalinasi, kiti Šipibo meistrai tai gaili jums galių todėl taip nedarytų, o Rochė, tai net aukojasi, nes jam galios mažėja, kaip jis daug jų mokiniams perduoda šitais nuostabiais būdais. (Beje, mano asmenine nuomone jei jo galios mažėja (o aš tuo visai tikiu, nes tikrai ankstesnėse ceremonijose mane jo energija labiau veikdavo), tai tik dėl to, kad jis jas naudoja tokioms nesąmonėms, kad visi astraliniai pagalbininkai, protėviai, vedliai tiesiog nuo jo nusisuka ir nebenori asistuoti. Nes bent mano patirtyje nėra dvasiniame kelyje kažkokių didelių asmeninių galių. Mes esame kanalai energijai. O jei pradedam daryti nesąmones, tai ji blokuojasi.)
Tuo laikotarpiu palaikant Ievą jutau tam tikras „dvasines atakas“, bet tiesiog sau primindavau, kad nėra jis stipresnis nei aš ir vienintelis būdas leisti jam man pakenkti yra suteikti jam tą galią. Padainuodavau dainų, Cigūną, susistyguodavau savo energetiką ir viskas vėl tapdavo lengva ir šviesu.
Paskutinis taškas šioje istorijoje man padėtas buvo praėjus maždaug metams po tos dabar jau legendine tapusios ceremonijos. Šįkart toje pačioje erdvėje dirbom su Andrėja ir ji dienos metu darė asmeninę Tetahylingo sesiją su žmogumi, kuris irgi buvo tam tikrame kontakte su Roche. Po sesijos Andrėja pasidalino, kad tai buvo sunkiausia jos gyvenime Tetahylingo sesija, nes ji pradėjusi siųsti šviesos energiją pajuto tam tikrą dvasinę ataką, jai tarytum sugriebė pilvą ir ji vos nenualpo. Po to dar kurį laiką keistokai jautėsi. Sakė kol kas nebuvo patyrusi tokių situacijų gyvenime. Aš tuomet pasidalinau savo patirtimis ir ta vizija, kad svarbiausia nesuteikti tam daugiau galios ir jei esi kitose vibracijose tai tavęs nepasieks. Bet man tai leido suprasti, kad tie žmonės, kurie turėjo kažkokius jo palaiminimus, gali nešiotis kažkokią jo energijos dalelę savo energetiniame lauke. Kaip kokį Trojaną, kuris laukia progos aktyvacijai (kai atsiranda kažkokia grėsmė, kad tas žmogus nebenorės būti jo įtakoje). Tad šią ceremoniją turėjau intenciją atrasti tokią energiją, jei ji yra manyje. Vos pradėjus veikti medicinai nuėjau į tualetą ir išgyvenau visą tą „karūnos“ gavimo istoriją, tačiau tada jau man rodė, kad būtent tada jis ir instaliavo tas savo energijas. Ir kodėl negalima kambo? Nes tai valo visas energetines struktūras. Kodėl negalima Saulės? Nes tai – Dievo šviesa, transformuojanti, apšviečianti visą tamsą. Kodėl negalima sūraus vandens? – Nes Jūros vanduo su bangomis taip pat be galo apvalanti Deivės energija. Pamačiau, kad gerai, kad visus šiuos dalykus padariau. Taip pat pamačiau, kad buvo labai svarbu, kad prieš metus būčiau toje ceremonijoje po kurios įvyko visos nesąmonės, nes buvau tarytum seklė medžiotoja, kuri ten buvo tam, kad atidžiai stebėtų, kas vyksta ir po to galėtų pasidalinti įžvalgomis. Kad tai, jog aš taip lengvai atsilaikiau prieš jo energijas buvo dėka mano erdvės, visų apsaugų ir mano draugiškų dvasinių būtybių, kurios visiškai mane saugojo ir palaikė. Tačiau taip pat pamačiau, kad dar buvo mažas tos Rochės programos likutis, kuris dabar jau atrastas ir pasirengęs iškeliauti. Na, tai, sakau, „pasirodyk“. Ir buvo labai įdomu. Tikėjausi kažkokio karo, pykčio. Buvo ne tai. Pasirodė širdutės ir drugeliai, gražūs dalykai. Tie dalykai, kurie man patinka. Bet tokie butaforiniai, tokie netikri... Tiesiog stebėjau tas vizijas tarytum tokį šou. Jaučiausi, kaip kai suaugę stebi spektaklį, kur labai prastai vaidina vaikai. Na, mielos tos pastangos, bet tikros emocijos nesukuria. Pažiūrėjusi pasirodymą, palinkėjau geros kloties ir paleidau tas energijas grįžti pas siuntėją. Įdomu, kad jos visai nesispardydamos ramiai ir iškeliavo. Taip mes atsisveikinome. O su šiuo pasidalinimu aš dedu paskutinį tašką šiame santykyje ir etape. Galbūt kažkam tai bus įspėjimas. Kažkas kaip tik pajusite kvietimą mokytis pas šį šamaną. Gal kažkas tiesiog gausite kažkokių naudingų įžvalgų savo gyvenimui. Aš tiesiog jaučiu pareigą pasidalinti.
Tuo pačiu, jei jaučiate kvietimą susitikti su Ayahuaska Pietų Amerikoje, iš savo patirties su Brazilais ir Peruviečiais, jei rinksitės Peru, raginu būti labai labai atidžiais ir labai gerai pažinti šamaną su kuriuo nuspręsite dirbti pirmiausia kaip žmogų: kaip jis gyvena, kaip jis elgiasi su aplinkiniais, ar jis moralus žmogus?... Nes Peru tradicijoje gali žmogus būti stiprus šamanas ir visiškai amoralus žmogus (kaip ir, pavyzdžiui, vakariečiai medikai: gali būti super profesionalus chirurgas, bet savaitgaliais išgėrinėti ir mušti savo žmoną). Tačiau Šipibo tradicijos šamanai gali būti geriausi pagalbininkai jei būtent turite rimtų fizinių problemų. Tik labai labai svarbu atsakingai rinktis šamaną. Jei nuspręsite keliauti į Braziliją, labai saugus būdas susitikti su augalais yra Santo Daime ceremonijose (kadangi ten nėra vieno vedlio, o visi žmonės laiko erdvę, ceremonija vyksta šviesoje, tai tikrai nepapulsite kažkur kur nesaugu). Pažinus vietinius, ten taip pat galima keliauti į gentis – Brazilijoje tradicinis darbo su augalais kelias yra per džiaugsmą, ten nėra kažkokių šamanų karų ir tamsių energijų siuntimo, tad patiems susirasti tinkamus vedlius yra lengviau.
Comments